Parengtos universalaus dizaino mokymuisi (UDM) gairės – kelrodės mokykloms, siekiančioms sukurti tokią mokymosi aplinką (turinį, ugdymo metodus ir būdus, vertinimo formas, infrastruktūrą), kurioje visi mokiniai turėtų galimybę sėkmingai mokytis pagal savo galimybes ir individualius ugdymosi poreikius.

Parengta atmintinė mokykloms „Įtraukties link. Ką turi žinoti mokykla?“, kurioje pateiktos praktinių veiksmų kryptys, padedančios geriau pasirengti įtraukties principu grindžiamam ugdymui.

Atnaujinti specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos bei specialiosios pagalbos teikimo tvarkos aprašai bei kiti dokumentai, reglamentuojantys švietimo pagalbos teikimą mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT). Taip pat nuo šiol PPT pažymas apie specialiuosius vaiko poreikius bus galima kelti į Mokinių registrą, tad ugdymo įstaigos informaciją gaus laiku, net ir vaikui keičiant mokyklas.

Sukurti mokinių įvairovei atvirų klasių / grupių ugdymo organizavimo ir įgyvendinimo modeliai. Atvirosios mokinių įvairovei klasės tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas įvairių gebėjimų ir ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukčiai į bendrojo ugdymo mokyklas, suteikti kiekvienam vaikui jo poreikius atitinkantį ugdymą. Modeliams išbandyti skirta 2,2 milijono eurų.

Mokinio padėjėjas tampa pagalbos mokiniui komandos dalimi. Jis įtraukiamas į individualaus ugdymo plano rengimą, supažindinamas su pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijomis ir geba jas įgyvendinti.

2023 metais įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras. Šis centras kuria įtraukiojo ugdymo strategijas ir padeda mokykloms jas diegti ugdymo procese, konsultuoja mokyklų bendruomenes elgesio ir (ar) emocijų, įvairiapusių raidos, mokymosi sutrikimų turinčių mokinių įtraukiojo ugdymo klausimais. Centras taip pat teikia metodinę pagalbą pedagoginėms psichologinėms tarnyboms ir regioniniams specialiojo ugdymo centrams.

Lietuvos įtraukties švietime centro stiprinimui 2024–2029 metais iš ES lėšų planuojama skirti 7 milijonus eurų; regioniniams įtraukties centrams – 5,5 milijono eurų.

Daugiau švietimo pagalbos specialistų dirba mokyklose kartu su mokytojais: nuo 2012 metų jų skaičius Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose padidėjo nuo 3396 iki 4228.

2021–2023 metais mokyklos aprūpintos 2440 specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių rinkinių.  

Nuo 2024 metų sausio keičiama mokinių skaičiavimo klasėje metodika: vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Taigi didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje tokiu atveju sumažėja.

2024–2029 metais Lietuvos įtraukties švietime centras įgyvendina ES finansuojamą projektą „Įtraukties švietime stiprinimas (PASTIPRA)“. Organizuojamas regioninių specialiojo ugdymo centrų ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų kvalifikacijos tobulinimas, atnaujinami mokinių pedagoginio psichologinio vertinimo instrumentai. Šio projekto metu skirti 3 milijonai eurų savivaldybėms įsigyti specialiąsias mokymo priemones.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje iki 2026 metų suplanuota skirti 26 milijonus eurų mokyklų ugdymo procesui pritaikyti, priemonėms, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, bendruomenių veikloms.

Įvairių sutrikimų ir su jais susijusio ugdymo organizavimo klausimais pagalbą mokykloms teikia Lietuvos įtraukties švietime centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras bei „Diemedžio“ ugdymo centras. Šių įstaigų darbuotojų kvalifikacijai tobulinti bei švietimo įtraukčiai didinti 2024–2029 metams iš ES lėšų yra skirta 2 milijonai eurų.

Jei mokiniui nepakanka tik mokykloje teikiamos švietimo pagalbos ugdymosi poreikiams tenkinti, kreipiamasi į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT). Tarnyba įvertina vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbą, parengia rekomendacijas ugdymo įstaigai. Jei mokyklai kyla iššūkių įgyvendinant šias rekomendacijas, ji gali kreiptis į regioninį specialiojo ugdymo centrą, kurio specialistai padeda ieškoti sprendimų.

Lietuvos savivaldybės kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusios asmenims su negalia kasmet pritaikyti po vieną bendrojo ugdymo mokyklą (tai patvirtinta 2020 metais pasirašytame memorandume „Dėl švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumo“).

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje daugiau kaip 24 milijonai eurų numatyti bendrojo ugdymo mokyklų infrastruktūros gerinimui / pritaikymui ar naujos sukūrimui, taikant universalaus dizaino principus.