Mokykla

Ar įmanoma sėkmingai įgyvendinti įtraukųjį ugdymą?

Lietuvoje ir pasaulyje jau egzistuoja daug mokyklų, kurios sėkmingai taiko įtraukiojo ugdymo nuostatas švietime. Pasaulio lyderėmis įtraukiojo ugdymo srityje laikomos šios šalys: Kanada, Portugalija, Austrija, Naujoji Zelandija, Suomija, Švedija, Nyderlandai. Šių ir daugelio kitų šalių pasiekimai, nepaisant kultūrinių, socialinių ir ekonominių skirtumų, yra ne tik gerųjų praktikų kelrodžiai, bet ir apčiuopiami įrodymai, kad įtraukusis ugdymas yra įmanomas.

Įtrauktis veikia, nes suteikia vaikams tai, ko mes visi norime ir ko mums visiems reikia – priklausymo bendruomenei jausmą. Ji taip pat skatina mokinius tapti atvirais ir tolerantiškais piliečiais, kurie gali drauge gyventi taikoje ir harmonijoje. Sukurti įtraukią klasę, kurioje kiekvienas jaustųsi vertinamas, yra neįtikėtinai reikšminga. Galbūt nelaikysite savęs geriausiu mokytoju pasaulyje, tačiau galite būti geriausiu mokytoju vaiko gyvenime. Tokiu, kurį jis visada prisimins kaip padariusį didžiausią įtaką – įtraukusį ir padėjusį jaustis saugiam ir vertinamam.

Kas, jeigu tėvai abejoja įtraukiuoju ugdymu?

Tėvai gali nerimauti dėl besikeičiančių ugdymo modelių ir jų poveikio vaikams. Dažniausiai šis nerimas gali atsirasti dėl nežinojimo, turimos asmeninės patirties mokykloje, stereotipų, neigiamų nuostatų ar informacijos stygiaus. Organizuojant ugdymo procesą, kartais galite jausti nepakankamą vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvų įsitraukimą ir pagalbą. Tėvai ne visuomet nori ar gali siūlomas praktikas perkelti į namus. Taip pat galite susidurti su įprastos raidos vaikų tėvų neigiamu požiūriu į sunkumų turintį vaiką bei papildomo jūsų dėmesio vaikui poreikiu.

Jūsų, kaip mokyklos atstovų, užduotis – aiškiai išsakyti pasitikėjimą įtraukties procesu bei parodyti gebėjimus jį įgyvendinti. Įtraukiajame ugdyme labai svarbi abipusiu įsipareigojimu, pasitikėjimu ir pagarba grįsta partnerystė su tėvais. Kai tėvai ir mokytojai dirba kaip partneriai, jie gali pakeisti požiūrį ir sukurti mokyklos kultūrą, kurioje visiems be išimčių būtų aišku, kad kiekvienas vaikas yra jos dalis. Tokią kultūrą, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi atlieptas pagal individualius ugdymosi poreikius ir patiria sėkmę. Nerimas susijęs su nežinomybe, tad, kai atsakome į klausimus „kas vyksta?“, „kodėl vyksta?“ ir „ką man reikės daryti?“, pasidaro ramiau.

Kada vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių?

Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės:

• vaikai, turintys negalių

• vaikai, turintys sutrikimų

• vaikai, turintys mokymosi sunkumų

• itin gabūs vaikai

Kaip yra nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai?

Vaikui gali būti sudėtinga susikaupti, suprasti ir atlikti paskirtas užduotis, mokytis naujų dalykų, laikytis sutartų taisyklių ir nustatytų ribų, bendrauti su kitais vaikais ir mokytojais. Taip pat gali išryškėti skaitymo, rašymo, skaičiavimo sunkumai. Pirmieji ugdymosi sunkumus dažniausiai pastebi auklėtojai ar mokytojai. Vaiko ugdymosi situacija aptariama su tėvais (globėjais, rūpintojais), teikiama mokymosi pagalba bendradarbiaujant su ugdymo įstaigoje dirbančiais švietimo pagalbos specialistais.

Jei vaikas, gaudamas auklėtojo ar mokytojo pagalbą ir toliau patiria nesėkmes, tėvams sutikus, kreipiamasi į ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisiją dėl pirminio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Vaiko gerovės komisija, esant poreikiui, dėl išsamesnio vaiko gebėjimų įvertinimo, specialiųjų ugdymosi poreikių lygio nustatymo ir rekomendacijų ugdymui, gavusi tėvų sutikimą, kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą. Tarnyboje yra atliekamas vaiko pedagoginis psichologinis vertinimas. Atlikus įvertinimą, su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir / ar mokytojais aptariami gauti rezultatai, pateikiamos išsamios išvados apie mokinio stipriąsias ir silpnąsias puses, rekomenduojama vaikui reikalinga pagalba ir tinkamiausi ugdymo būdai.

Ką daryti, jei vaikui reikia tik mokymosi pagalbos – per pamokas kyla neaiškumų, lieka spragų?

Mokinys gali gauti mokymosi pagalbą, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais. Kiekvienai priešmokyklinio ugdymo grupei, pradinio ir pagrindinio ugdymo klasei skirtos 2–3 valandos per savaitę mokymosi pagalbai. Konsultacijos gali vykti pagal poreikį, pagal dalyką – klasėms, grupėms ar individualiai.

Įtraukusisugdymas mokykloms

Įtraukusis
ugdymas mokykloms